Hit East One-way ticket to somewhere…

Audėjėlė

September 15, 2012 / by gerda

Viena sekmadienio ryta Manalyje, letai papusryciave kavines sodelyje, tingiai pasukome link senosios kaimo dalies pasivaikscioti. Po desimties minuciu ejimo aukstyn i kalna pasirode tikrasis kaimas ir toks kontrastas turistu uzgultai kaimo daliai, kur daugybe viesbuciu, vakarietisku restoranu ir kepykleliu, viska gaubia muzika ir spalvotos lemputes. O cia tikras kaimas! Tvartai, karves letai ciaumojancios siena, mediniai nameliai ir siauri takeliai, nuseti karviu ekskrementais, vandens pompos ir prie ju palinkusios moterys, plaunancios indus ar kojomis “minkancios” skalbinius. Aki trauke gramozdiskos audimo stakles, itaisytos tu mediniu nameliu balkonuose. Netrukom prieiti ir audimo fabrikeli. Prie musu tuoj prisistate usuotas parduotuveles savininkas ir paporino, kad cia bene bendruomenes koperatyvas, vyrai audzia fabrikelyje, moterys namuose, parduotuves pelnas keliauja bendruomenes labui ir taip toliau, ir panasiai. Daugiau as ir nebegirdejau, nes akys mano raibo nuo graziausiu audimo rastu. Parduotuveles savininkas matyt tuos raibulius mano akyse pamate, nes tuoj pat paminejo galimybe ismokti audimo meno. Vat taip ir susisuko man galvele, atgime lietuviu audejele sirdyje ir jau kitos dienos ryta sedejau prie stakliu, degdama noru, kuo greiciau pradeti austi.

O rastu audimas pasirode tikrai nelengvas darbas – kiekviena siuleli turi pirsteliais praverti ir dar ziurek, kad teisingai viska suskaiciuotum… Jau po puses dienos paskaudo nugara palinkus prie staklius sedeti, o ir akys abzlibo prie blausios kaitrines lempos sviesos. Juk niekas apie darbo vietos ergonomika cia turbut net negirdejes! Taigi pirmos dienos vakare, po 9 valandu audimo, vos kojas parvilkau. Taciau nuovargis sulig kiekviena diena mazejo, o smalsumas augo ir ryte vis anksciau traukdavau i fabrikeli. Su nekantrumu laukdvau pradeti vis nauja rasta. Ir pati ambicingai rinkausi ne pacius lengviausius :) Po savates triuso sulaukiau pagyru ir is parduotuveles savininko, ir is mokytojo. Bet man iki ten dirbanciu audeju lygio dar toli… Mokytojas visgi jau 24 metus siuo amatu uzsiima.

Per ta savaite paaiskejo ir kitokiu idomiu faktu. Tarkim, kad visi keturi audejai, iskaitant ir mokytoja, yra is Nepalo. Dirba jie cia 9 menesius per metus, o tris ziemos menesius (kai siulai nuo salcio suledeja, o sildymo aisku nera!) ilsisi namuose Nepale. Uz kiekviena nuausta sali jie gauna tam tikra suma pinigu is parduotuveles savininko ir tai daznai yra trecdalis ar ketvirtadalis, o kartais dar maziau, nuo audinio pardavimo kainos. Nieko keisto tuomet, kad jie nuo 5 ar 6 ryto iki 8 vakaro palinke prie stakliu tuos salius audzia ir tik puse sekmadienio ilsisi. Tai tiek cia to kaimo kooperatyvo ir vietos bendruomenes amatu remimo. Mano akimis ziurint, tai grynas verslas ir ne kitaip :) Bet patiems nepalieciams sako cia nemenkas uzdarbis ir jie issisiepe sau saudyklele saudo. Taigi ir man buvo smagu su jais pabendrauti ir bent siek tiek praskleisti audimo paslapties skraiste. Paziurekit nuotraukas ;)

One thought on “Audėjėlė

  1. Paulius says:

    Nice photos :)

Leave a Reply

Your email address will not be published.