Hit East One-way ticket to somewhere…

Sudie, Vietname!

February 25, 2012 / by zygis

Po triju Vietname praleistu menesiu apibendriname pirmaja keliones po pietryciu Azija dali.

Mes abu i toki egzotiska krasta leidomes pirma karta, tad nelabai ir supratom, kur veliames ir ka ten rasim. Sesios pasiruosimo savaites buvo tik teorija. Ir net po keliu valandu skrydzio lektuvu mes vis dar negalejome isijausti i artejancia avantiura bei suvokti, kad ateinancius menesius gyvensime be namu. Tik vaziuojant is oro uosto i centrini Hanoju po truputi atejo suvokimas – salikelese bananmedziai, daugybe zujanciu motoroleriu ir aplinkui girdima nepazistama kalba. Taigi kai 90% pasaulio aplink tave atrodo visiskai kitaip nei esi iprates, tu arba klyki is dziaugsmo arba siaubo. Mums tai buvo dziaugsmo klyksniai ir po triju menesiu mes vis dar klykiam :)

Klausite, ar mums patiko Vietnamas? Ir taip, ir ne. Net neipusejus Vietnamo pazinimui supratome, jog noresime cia dar sugryzti ir dar karta pazvelgti i nuostabius vaizdus (pasivaikscioti po terasinius ryziu laukus Sapoje, uosti nuostabu zydincios kavos aromata Buon Ma Thuot, kajaku plaukti i privatu papludimi saloje Ha Long ilankoje) bei paragauti skanaus maisto, taip lengvai prieinamo kiekvienoje gatveje.

Taciau yra ir dalyku, kuriu nenorime dar karta patirti… Taigi leiskite jums pristatyti musu oficialu geriausiu ir blogiausiu dalyku Vietname” sarasa:

Pirmiausia tai, kas patiko:

* Zinoma maistas – Bun Thit Noung (makaronai su grilinta mesyte), Ca Phe Sua Da (kava su kondensuotu pienu ir ledu), grilinti lipnus ryziai viduj su bananu, Bia Hoi (Hanojaus sviezias alus) ir t.t. – tiesiog neimanoma viska ir isvardinti, uzmeskite aki i maisto galerija Vietnamo virtuves foto galerija.

* Nuostabi gamta, kurios ilgai ieskoti nereikia – ramus papludimiai, vakariniai varliu ir prunkscianciu vandens buivolu “koncertai” ryziu laukuose, raudoname dirvozemyje zydintys kavos krumai… Jums teks perziureti nuotraukas, kad suprastumet apie ka svaigstame.

* Hamakai. Vietnamieciai labai megsta hamakus ir mums ilgai netruko juos taip pat pamegti. Viena ju net nusipirkome ir esant progai pasikabinam balkone :) Patogesnes vietos popietinei pertraukelei kaip hamakas nerasi, ar jis kabetu ant juros kranto ar tiesiog nedideleje pakeles kavinukeje.

* Tautines mazumos. Ju Vietname yra virs 30 ir nors mes gyvai sutikom atstovus vos is triju, bet ju namai, rankdarbiai (kuriu Gerda isigijo net keleta) bei gyvenimo budas paliko neisdildoma ispudi.

Na o dabar, kas nepatiko:

* Godumas pinigams. Turistams permoketi tenka daugybeje saliu, bet kai kurie vietnamieciai tiesiog perzengia ribas. Isivaizduokit, kai uz kava / vaisius / maista turi moketi dvigubai, nors pries sekunde pries tave perkantis vietinis mokejo maziau. Ir net tuomet, kai isaiskini, jog zinai tikra kaina, pardavejes net nemirktelejes varo savo ir praso is taves daugiau… Kai taksi vairuotojo paklausi kelio iki restorano, jis pasiulo tave nuvezti. Kai paaiskini, jog nori pasivaikscioti, jis nuvaziuoja… O autobuso vairuotojas bando is taves paimti pinigu uz bagaza, nors tu stoty oficialiai nusipirkai bilieta… Taigi ten niekada negali atsipalaiduoti arba turi atsivezti bent dvigubai daugiau pinigu :) Laimei, Vietname vis dar galima rasti ir saziningu zmoniu.

* Siukslinimas visur ir visada. Pavyzdziui, kai mes atsisakome dezute nuo maisto ismesti pro autobuso langa ir sudraudziame tai padariusi vietini, i mus pasiziurima keistai. Daugybe vietiniu ilgesnese kelionese pykina. Ir is dalies tai turbut butu galima paaiskinti isprotejusiu vairavimu. Bet spekit, kur keliauja maiselis su vemalais..? Teisingai – tiesiai pro langa! Taigi keliu pakrasciai nuseti tokiais maiseliais ir kitokiomis siukslemis. Graudu matyti nuostabius papludimiu ruozus, upes pakrantes ar kanalus padengtus sluoksniais plastiko ir skarbonkiu. Ir su “gerejanciu pragyvenimo lygiu” (t.y. “isleidimu vis daugiau pinigu ant plastmaseje ipakuotu daiktu”), neatrodo, kad si problema galetu greitai issispresti.

* Stumdymasis ir zmoniu nepraleidimas. Vienamieciai nerodo daug rupescio kitais zmonemis. Ar tai butu eileje prie bilietu kasos, ar kelyje, jie visuomet turi prasibrauti i prieki. Islaikyti savo pozicija prie bilietu kasos sunkiau nei zujanciame bare. O kelyje, rodos, yra tik viena taisykle – jei as vairuoju didesne transporto priemone, tu turi man trauktis is kelio ir man visai nesvarbu, kaip tu tai padarysi. Autobusu vairuotojai vieni blogiausiu – jie lenkia isvaziuodami pries eisma tuomet kai jiems patogu, nesvarbu, kad masina ar motoroleris atidunda vos uz 10 metru. O kur dar nuolatinis garsinio signalo minkymas, kuris turbut tiesiog reiskia “pasitraukit, as pravaziuoju ir net neketinu naudoti stabdziu!”. Taigi nestebetina, kad Vietname itin auksti eismo ivykiu rodikliai.

Bet nors apie salies neigiamybes rodos prirasem daugiau nei apie jos teigiamybes, galime vieningai teigti, kad Vietnamas mums patiko! Apsilankykit ten ir jus, ir patys pamatysit ;)

One thought on “Sudie, Vietname!

  1. Virginija says:

    Aciu uz kelione po Vietnama :) . Pasakojimai ir nuotraukos nuostabus. Noreciau pamatyti zydincius kavos medzius, uolas, spalvotas kopas ir ryziu laukus :) . Sekmes :))

Leave a Reply

Your email address will not be published.