Mr Y took us with him when he migrated up to his mountain residence. Its a very small old house, completely hidden under a dense web of bushes and orange, avocado, fig and loquat (also known as nisboro) fruit trees. The last one of those I’ve not even heard of before, but it proved to be delicious :)

In the candlelight evenings we listened to Mr Y’s stories about the earlier days of this village and the last locals who moved out from here a good 60 years ago. In the shade of mountain slopes and impenetrable tree leaves we drank coffee and ate gofio (roasted grain flour) with cocoa, while enjoying a story after story about the local life. One sunny day we even managed to hike from Erjos to Los Silos and back. The pictures relay the story more accurately, check them out :)

Ponas Y pasiėmė mus kartu i savo miško rezidenciją kalnuose. Tai visai nedidelis namelis, paskendęs žalumynuose ir apsuptas vaismedžių: apelsinų, avokadų, figų ir lokuat (dar žinomų kaip nisboro) medžių. Beje paskutiniojo vaisių aš niekur anksčiau nebuvau ragavusi.

Ponas Y mažame namelyje žvakių šviesoje pasakojo mums istorijas apie kadaise čia buvusį kaimą ir prieš 60 m. gyvenvietę apleidusius paskutinius teisėtus gyventojus. Kalnų ir medžių pavėsyje mes gėrėm kavą, valgėm gofio (skrudintų grūdų miltai) su kakava ir klausėmės istorijų apie vietinių charakterio ypatumus. O vieną dieną net įveikėm ilgą pasivaikščiojimą tarp Erjos ir Los Silos. Bet tegul nuotraukos pasakoja istoriją…