Keturis su puse menesio klaidziojom po sita Azijos krasta kaip vieninteliai lietuviai keliauninkai. Kiti sutikti keliautojai – prancuzai, olandai, ispanai, amerikonai, vokieciai, australai – tvirtino pirma karta lietuvius matantys. Kokia garbe! O vietiniai is viso apie musu sali nieko nera girdeje. Idomu tik, kad Latvija daznai tvirtino zinantys. Gal del pavadinimo trumpumo ar skambesio…

Taigi vis speliojom, kada gi sutiksim lietuviu sitame Zemes krastely. Ir stai visai netiketai, zingsniuojant Siem Reap’o gatve, ausys uzregistravo pazistamus gimtosios kalbos garsus. Woohooo! Pirmieji musu sutikti lietuviai! Justas ir Vilius cia atvaziavo tik Velykinems atostogoms, bet kaip smagu buvo bent viena vakara pabendrauti prie bokalo alaus. Truko tik keptos duonos su cesnaku.

Negalima nutyleti fakto, kad ilgai netrukus issiaiskinome, jog Gerda ir Vilius jau yra karta susitike Londone ir netgi viename JKLJS (Jungtines Karalystes lietuviu jaunimo sajungos) valdybos susirinkime sedeje… Koks mazas Pasaulis!