Per beveik tris savaites aplankem tris kaimus/miestus pajury ir pamatem bei patyrem tris visiskai skirtingus tos pacios juros bei pajurio variantus.
Pirmiausia traukiniu nudardejom pusantro simto kilometru i pietus nuo Kolkatos, i nedideli kaimeli prie juros – Mandarmoni. Pats kaimelis tikrai mazas, bet vienintele jo gatve stipriai apstatyta viesbuciais pritraukia daugybe turistu is Kolkatos. Tik atvaziave sokom i maudymosi kostiumus ir pasileidom issvajotos juros link. O ten mus pasitiko didziausias kosmaras! Plati ir kaip veidrodis lygi pakrante zuja masinomis, dzipais, motociklais ir visokiais kitokiais motoriniais hibridais. Isties saules palydeti susirinkusiu pesciuju zymiai maziau nei motorizuotu. Tik ziurek, kur deti zingsni, kad nepartrenktu visu greiciu papludimiu lekiantis dzipas, pilnas nuo laimes ir greicio apsvaigusiu jaunuoliu. Garso sirenos uzgozia juros osima, o vanduo raibuliuoja alyvos dememis.
Ilgai netvere tokio brutalaus papludimio niokojimo palikom Vakaru Bengalo valstija ir nuvaziavom i Chandipur, Orisos valstijoje vos uz 120km. i vakarus. Miestelis, duzges indu turistais savaitgali, pirmadieni visiskai istustejo ir mes tingiai dienas leidom sededami arbatinej prie kopos, skaitydami knygas ir laukdami sugriztancios juros. O jura kiekviena ryta iseidavo taip toli, kad nesimatydavo net horizonte ir pareidavo tik su tamsa. Ir nors del tos pacios priezasties issimaudyti joje pavyko vos keleta kartu, uztai gana idomus jausmas vaikscioti juros dugnu, kuri vakare pasiglemzia juros bangos. Smagu buvo palydeti ar pasitikti jura, stebeti krabu ir krabuku gyvenima ar tiesog rinkti kriaukles.
Po daugiau nei savaites tingaus poilsio Chandipur, patraukem pasiziureti Puri – kurorto, sutraukiancio visus turistus, kuriu nedideli skaiciai uzsuka aplankyti Orisos valstijos. Cia palei papludimi vinguriuojanti gatve nuseta kazkada prabangiomis vilomis, dalis kuriu dabar paverstos i puikius viesbucius, o kitos deja trunija niekieno nepriziurimos. Papludimys nors siukslinas ir apstus besitrainiojanciu sunu bei valkataujanciu varnu, turi savo zavesio. Pakrantej viena salia kitos stovi vejo nugairintos atbatines is palmiu lapu, aplinkui jas trinasi vietiniai pardavejai ir gelbetojai. Vos uz poros zingsniu i sali prasideda zveju kaimas. Pats kaimas idomus savo primityviais nameliais, paprastais jo gyventojais ir kasdeniais ju darbais, taciau pajurys virtes kaimo tualetu ir savartynu. Nosi net riecia siuksliu kvapas ir tik ziurek po kojomis, kad neiliptum i s…. Po minutes supranti, ka daro tie rodos nekaltai pajuryje tupintys vaikai ir ne tik :)
Apibendrinimui galma tik prideti, kad Indija turbut nebutu Indija jei nesokiruotu ir nesukeltu priestaringu jausmu kiekviename zingsnyje.
