Hit East One-way ticket to somewhere…

Saigono nesužavėti

February 2, 2012 / by gerda

Siandien, po astuoniu dienu Saigone, pagaliau istrukom i “kaima” Mekongo deltoje. Ir nors filmuose Saigonas visuomet atrodo toks patrauklus, musu jis nesuzavejo. Mes balsuojam uz Hanoju :)

Kodel? Labiausiai del to, kad gatves placios ir apstatytos naujais namais, o jei nori pasiziureti i grazesni pastata ar didesne baznycia/sventykla, kuriuos galima suskaiciuoti ant dvieju ranku pirstu, turi kulniuoti puse valandos. Taigi miestas nei grazus, nei kazkuo ypatingas.

O miesto dvasia tuno gerai pasislepusi mazuose skersgatviuose, tarsi voratinkliu issiraizgiusiuose tarp placiu gatviu. Tuose vos metro plocio skersgatviuose verda gyvenimas: gaminamas maistas seimynai ir kaimynams, plaunamos stirtos indu, bobutes losia kortomis, praburzgia motoroleriai, supuojami kudikiai, daromas pedikiuras (beje cia visos moterys vaiksto nepriekaistingai sutvarkytais, nulakuotais ir dar aplikacijomis papuostais naguciais :)). Pro atlapas namu duris atsiveria vaizdas i vos keliu kvadratiniu metru gyvenama plota, i skersgatvi verziasi placiaekraniu televizoriu garsai, o kiekvienas prasalietis nusekamas akimis. Mums – egzotika, o jiems – yprastas gyvenimas.

Suprate, kad mieste beveik nera i ka ziureti, nusprendeme paieskoti kulturinio gyvenimo apraisku. Siek tiek paieskoje radom dziazo kluba, kur penktadienio vakare apsirede svariausiais rubais ir apsilankem. Ten uz gerimus stipriai permokejom, bet tris valandas klausemes dziaziuko ir sirdis soko is dziaugsmo. Deja vakaro nuotaika sugadino vagys, nuo pravaziuojancio motorolerio islupe is ranku musu krepsi su kamera ir keliones uzrasais. Taigi, is Saigono nutrauku nebus. Nieko nepadarysi.

Prie to galiu prideti, kad prie turistu priprate saigonieciai plesia kelis kart didesnes kainas net nemirkteledami ir dauguma nera nei puses tiek malonus kaip sutikti mazesniuose miesteliuose. Tas pats galioja ir policininkams, kurie komisariate sedi kojas sukele ant stalu ir net nebando apsimesti dirbantys :)

Vakarus mes smagiai laika leidom su Germain, Kanados prancuzu su kuriuo susipazinom dar Long Hai. Diena eidavom masazo i akluju instituta ir buvom nuvaziave aplankyti Cu Chi tuneliu. Juose Vietnamo partizanai slepesi ir kovojo su amerikieciais. Tuneliai trimis pozeminiais aukstais israizgyti daugiau nei 200 km, mums paaiskinama per izangini propagandini ir stipriai anti-amerikietiska filmuka. Uz minutes ir mes patraukiam pabegioti jais. Tuneliai tikrai ispudingi savo siaurumu ir zemumu, reikia eit susilenkus per puse, bet dabar ten besislepia tik mieli siksnosparniai :)

Dideli ispudi paliko Jade Emperor (dangaus valdovo) pagoda. Tokia sena ir apsilupinejusi, ispuosta nuostabiais medzio raiziniais ir dieviskuju personazu statulomis. O dar ispudingiau buvo tai, kad sventykla buvo pilnut pilnutele besimeldzianciu ir keistas musu akiai apeigas atliekanciu zmoniu, virs ju kybojo tirstas smilkalu rukas, o kazkur netoliese muse gongas. Pridekit zmoniu grusti ir nezmoniska karsti ir gausit tikrai ispudinga ir dvasinga patirti :) Deja nuotrauku is cia irgi nebus.

One thought on “Saigono nesužavėti

  1. Paulius says:

    Amerikietiskas tas Saigonas man atrodo… Amerikieciai jo varda ir isplatine, nes jiems viskas gigantisko ir nedvasingo yra ciotka :) Aisku ir ju tarpe visokiu atsiranda. :D Reikia ir tokiu pamatyti, kad zinotum, kas nepatinka. :) Na o vagiu visur pilna – labiau urbanizuotu vietoviu privalumas. Gaila kameros ir nuotrauku, na bet dziugu nors, kad nebuvo tokia idomi vieta aplankyti. :)

Leave a Reply

Your email address will not be published.